Kriobiologija

Nedidelio tūrio aliumininės talpos naudojamos nedideliems mėginių kiekiams. Saugojama skystame azote. Tokiose talpose saugojami mėginiai lengvai surandami bei nereikia kontroliuoti lygio ir temperatūros.

Naudojamos didesnės talpos, užpildytos skystu azotu, turinčios automatinio pildymo sistemą, azoto lygio kontrolės sistemą bei temperatūros monitoringo sistemą.

Saugant mėginius skystame azote iškyla ir keletas problemų. Padidėja patogeninio užteršimo galimybė vieniems mėginiams nuo kitų. Mėginių stovą merkiant į azotą, skystas azotas gali patekti į blogai uždarytą mėginio indelį šaldymo metu. Tuomet ištraukus mėginį ir garuojant azotui, gali trūkti indelis ir pažeisti mėginį bei sužaloti žmogų. Visų šių nesklandumų galima išvengti, biologinių mėginių saugojimui naudojant talpas su skysto azoto garais. Šios talpos suprojektuotos taip, kad turi mažo diametro angą, skirtą mėginių talpinimui, todėl esant gerai vakuuminei sistemai yra labai stipriai sumažinamas šilumos patekimas į talpą. Dėl labai mažo šilumos patekimo, temperatūra talpoje yra gerokai žemesnė nei standartinėje talpoje. Kai kuriuose siauro kaklo šaldikliuose po dangčiu temparatūra siekia -190°C.

Itin dideliam biologinių mėginių kiekiui saugoti gali būti įrengiamas kriobiologinis kambarys. Projektuojant kriobiologinį kambarį, pirmiausia, reikėtų įvertinti šiandienos ir rytojaus poreikius. Patogiausia, jei toks kambarys būtų įrengiamas pastato pirmąjame aukšte, tuomet nereikėtų didelių talpų transportuoti liftu bei būtų patogiau palaikyti pastovų darbinį slėgį. Yra keliami tam tikri saugumo reikalavimai grindų medžiagoms, ventiliacijai. Didelis dėmesys yra skiriamas kriobiologinio kambario durų įrengimui. Kadangi azoto garai yta bespalvės, beskonės, bespalvės dujos, deguonies monitoringas Krio kambaryje yra būtinas! Deguonies monitoriai turi būti įrengiami tinkamoje vietoje bei visos Krio kambaryje esančios sistemos nuolat stebimos bei prižiūrimos.